Vienas žmogus (Samuel Johnson) yra pasakęs, kad kelionių tikslas yra pagal tikrovę pertvarkyti vaizduotę ir vietoj galvojimo, kaip dalykai galėtų atrodyti, pamatyti, kokie jie yra tiesų.
***
Atgavę jėgas Sa Pa gamtos apsuptyje leidžiamės į tolimesnę kelionę. Tikimės, kad Vietnamas nepašykštės daugiau dėmesio vertų vietų. Pirmasis atokvėpio sustojimas prie tilto, kuris jungia Vietnamą su Kiniją. Sakyčiau, kad gana įdomi vieta. Dar nesu mačiusi tokios dviejų valstybių sienų sankirtos, kai iš vieno valstybės miesto gali tiltu pereiti į kitą valstybės miestą.
 |
| Trys draugai @Vietnamas |
 |
| Vietnamo - Kinijos siena @Vietnamas |
 |
| Tiltas pakeliui į Ninh Binh @Vietnamas |
Nuo Sa Pa iki nakvynės vietos reikės įveikti viso labo tik 250 kilometrų. Kodėl būtent tiek kilometrų pasirinkome nuvažiuoti? Booking.com radome nakvynę ekologiškame ūkyje prie ežero Nhoi Tha kaime, kuria labai susižavėjome, tad nusprendėme tenai ir praleisti naktį.
Atvykus į vietą sužinome, kad vis dėlto čia nėra galutinis taškas. Dėl užlieto kelio mūsų atvažiuoja pasiimti ūkio savininkas su motoroleriu, kuris ir nuveš iki savo ūkio. Išbandysime vietinių propaguojamą važiavimo stilių - ant motorolerio trise ir kuprinė.
Kokie pirmieji mūsų įspūdžiai atvykus į vietą? Vienareikšmiškai esame išsidūrę, o ieškoti naujos vietos nėra nei ūpo, nei jėgų, tad šiąnakt miegosime egzotiškiausioje vietoje per visą kelionės laikotarpį. Dabar galiu pasidalinti ir nuotrauka daryta nakvynės vietoje.
Atvažiavome ne tik pavargę, bet ir išalkę. Kadangi gyvenamoji vieta džiaugsmo nekėlė, tai ir į vakarienę daug vilčių nedėjome. Kam yra tekę su manimi pietauti, tie žino kaip aš ilgai valgau. Išimtinais atvejais aš pavalgau pirma ir šis vakaras būtent toks. Saulius ir pakomentavo, kad tikrai buvau labai išalkusi. Vakarienei ant žemės patiekė makaronų su daržovėmis, kiaušinienės, pakeptų šparagų bei sutikimo gėrimą - ryžių vyną (kažkas panašaus kaip naminė). Galiu drąsiai pasakyti, kad tai buvo viena iš skaniausių vakarienių Vietname. Koks kartais klaidingas būna pirmas įspūdis!
 |
| Nakvynės vieta ir šalia pietų staliukas ant žemės @Vietnamas |
Atvažiavome ne tik pavargę, bet ir išalkę. Kadangi gyvenamoji vieta džiaugsmo nekėlė, tai ir į vakarienę daug vilčių nedėjome. Kam yra tekę su manimi pietauti, tie žino kaip aš ilgai valgau. Išimtinais atvejais aš pavalgau pirma ir šis vakaras būtent toks. Saulius ir pakomentavo, kad tikrai buvau labai išalkusi. Vakarienei ant žemės patiekė makaronų su daržovėmis, kiaušinienės, pakeptų šparagų bei sutikimo gėrimą - ryžių vyną (kažkas panašaus kaip naminė). Galiu drąsiai pasakyti, kad tai buvo viena iš skaniausių vakarienių Vietname. Koks kartais klaidingas būna pirmas įspūdis!
Nauja diena ir dar 250 kilometrų priešaky. Šiandienos planas - pasiekti naują gyvenamąją vietą Ninh Binh mieste. Kelionė praėjo be nesklandumų, užtat Ninh Binh užsakytame viešbutyje mūsų nepriėmė. Pasirodo, kad neturi laisvų kambarių. Iš tiesų, tai išėjo tik į gerą, nes viešbutis buvo gana toli nuo miesto centro.
Tik nusimetus kuprines viešbučio kambaryje, beveik visada pirmasis darbas būna susirasti vietą pavalgyti. Susiradome ne tik vietą pavalgyti, bet ir mažąją draugę. Azijoje yra įprasta, kad vietinės reikšmės parduotuvėse ar maitinimosi įstaigoje aplinkui sukinėjasi visa šeimyna. Tad ryte atėjus pusryčiauti palipau iki "pasakų namelio", o grįžusi radau prie mūsų staliuko sėdinčią mažąją su Sauliumi. Atsinešė ji savo planšetę su įjungta dainele ir visi prie stalo judėjome pagal muziką.
Kelionės metu labai susižavėjau dviem vaikų savybėmis, tai drąsa ir smalsumas. Kur dingsta šios savybės, kai tampi suaugusiu žmogumi? Jos kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu kaip miražas išgaruoja, kad būtum paklusnus valstybės tarnautojas ir neiškristum iš visuomenės sukurtų rėmų.
Ačiū mamai už tai, kad leido ne tik nusidažyti plaukus mėlynai, bet ir išdrįso kartu eiti į visuomenę. Plaukų spalva, tattoo, drabužiai ar kitoks gyvenimo būdas nepadaro blogais žmonėmis, nors yra norinčių tokius žmones nupiešti juodomis spalvomis. O gal tiesiog reikėtų, tai nurašyti tų žmonių siauram mąstymui apie pasaulį.
Tad galvojant apie šias dvi savybes natūraliai kyla labai daug klausimų prasidedančiu žodžiu kodėl. Kodėl būdamas drąsus savo elgesiu tampi "kitoks" visuomenėje? Kodėl žmonės bijo drąsių žmonių ir jų garsiai išsakytų minčių? Kodėl žmonės tampa lyg arkliai su akidangčiais, kurie žiūri tik į priekį?Kodėl žmonėms neįdomu kas slypi už tų visų draudimų, kurių pilna aplinkiniame pasaulyje? Gal vertėtų stabtelėti bent akimirką ir apsižvalgyti kuo esame tapę ar ką gyvenimas iš mūsų nulipdė.
Visos mūsų linksmybės baigėsi, kai vakarienės metu močė nusinešė verkiantį vaiką nuo mūsų staliuko. Matyt nepridera vaikui sėdėti su turistais. Užtat po vakarienės atsisveikinant su mergyte, siuntėme viena kitai oro bučiukus. Oi kaip vietnamiečiai mėgsta siųsti oro bučiukus. Važiuoji su motoroleriu vos ne autostrada, tave lenkia ir siunčia jau bučiuką. Žodžiu, tik spėk gaudyti!
Ninh Binh apylinkėm apžiūrėti skiriame tik vieną dieną, todėl yra brangi kiekviena minutė. Kitos dienos rytą iš viešbučio prižiūrėtojo gauname žemėlapį su lankytinomis vietomis, tad veiklos turėsime visą dieną.
Visas reikalas, kuriame pramogavome vadinasi Tam Coc. Už 390 000 dongų (apie 15.33 Eur) nusipirkome du bilietus pasiplaukiojimui valtele Ngo Dong upe tarp ryžių laukų.
 |
| Ninh Binh apylinkės @Vietnamas |
Tik nusimetus kuprines viešbučio kambaryje, beveik visada pirmasis darbas būna susirasti vietą pavalgyti. Susiradome ne tik vietą pavalgyti, bet ir mažąją draugę. Azijoje yra įprasta, kad vietinės reikšmės parduotuvėse ar maitinimosi įstaigoje aplinkui sukinėjasi visa šeimyna. Tad ryte atėjus pusryčiauti palipau iki "pasakų namelio", o grįžusi radau prie mūsų staliuko sėdinčią mažąją su Sauliumi. Atsinešė ji savo planšetę su įjungta dainele ir visi prie stalo judėjome pagal muziką.
Kelionės metu labai susižavėjau dviem vaikų savybėmis, tai drąsa ir smalsumas. Kur dingsta šios savybės, kai tampi suaugusiu žmogumi? Jos kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu kaip miražas išgaruoja, kad būtum paklusnus valstybės tarnautojas ir neiškristum iš visuomenės sukurtų rėmų.
Ačiū mamai už tai, kad leido ne tik nusidažyti plaukus mėlynai, bet ir išdrįso kartu eiti į visuomenę. Plaukų spalva, tattoo, drabužiai ar kitoks gyvenimo būdas nepadaro blogais žmonėmis, nors yra norinčių tokius žmones nupiešti juodomis spalvomis. O gal tiesiog reikėtų, tai nurašyti tų žmonių siauram mąstymui apie pasaulį.
Tad galvojant apie šias dvi savybes natūraliai kyla labai daug klausimų prasidedančiu žodžiu kodėl. Kodėl būdamas drąsus savo elgesiu tampi "kitoks" visuomenėje? Kodėl žmonės bijo drąsių žmonių ir jų garsiai išsakytų minčių? Kodėl žmonės tampa lyg arkliai su akidangčiais, kurie žiūri tik į priekį?Kodėl žmonėms neįdomu kas slypi už tų visų draudimų, kurių pilna aplinkiniame pasaulyje? Gal vertėtų stabtelėti bent akimirką ir apsižvalgyti kuo esame tapę ar ką gyvenimas iš mūsų nulipdė.
Visos mūsų linksmybės baigėsi, kai vakarienės metu močė nusinešė verkiantį vaiką nuo mūsų staliuko. Matyt nepridera vaikui sėdėti su turistais. Užtat po vakarienės atsisveikinant su mergyte, siuntėme viena kitai oro bučiukus. Oi kaip vietnamiečiai mėgsta siųsti oro bučiukus. Važiuoji su motoroleriu vos ne autostrada, tave lenkia ir siunčia jau bučiuką. Žodžiu, tik spėk gaudyti!
 |
| Ninh Binh apylinkės @Vietnamas |
Ninh Binh apylinkėm apžiūrėti skiriame tik vieną dieną, todėl yra brangi kiekviena minutė. Kitos dienos rytą iš viešbučio prižiūrėtojo gauname žemėlapį su lankytinomis vietomis, tad veiklos turėsime visą dieną.
 |
| Ninh Binh apylinkės @Vietnamas |
Visas reikalas, kuriame pramogavome vadinasi Tam Coc. Už 390 000 dongų (apie 15.33 Eur) nusipirkome du bilietus pasiplaukiojimui valtele Ngo Dong upe tarp ryžių laukų.
 |
| Laivelių prieplauka @Vietnamas |
Pagrindinis pasiplaukiojimo akcentas yra 3 urvai uolienuose pro kuriuos turime praplaukti, kad tęstume kelionę. O galutiniame taške laukia - prekeiviai siūlantys šaltų gėrimų atsigaivinimui ar užkandžių. Jei pats nenori nieko, siūlo ką nors nupirkti irkluotojui. Gudrūs lupikautojai! Pasiplaukiojimas turėjęs trukti 2 valandas, sutrumpėjo iki pusantros valandos ir beveik prie kranto irkluotojas pasiprašė smulkių pinigėlių, kuriuos iš mūsų matė kaip savo ausis be veidrodžio. Iš tiesų, pasiplaukiojimas valtele nėra vertas sumokėtų pinigų.
 |
| Pasiplaukiojimas valtele Ngo Dong upe @Vietnamas |
 |
| Urvas Nr. 1 @Vienamas |
Toks įspūdis susidaro, kad vietiniai nori tapti milijonieriais per vieną dieną pasipelnydami iš turistų. Atvažiavę prie Bich Dong Pagoda turime sumokėti 20 000 dongų (apie 0.79 Eur) už parkingą. Kadangi esame du žmonės, tai prašo dar tiek pat. Moki už motorolerio parkingą, bet kažkodėl yra skaičiuojami žmonės, kurie ant jo sėdi. Lieka dėdukas nieko nepešęs, nes gauna tik 20 000 dongų ir mes einame savo keliais. Be Pagoda dar galima užlipti ant kalno viršaus, nuo kurio deja nelabai kas ir matosi.
 |
| Bich Dong Pagoda @Vietnamas |
Ir pabaigai pasilikau labiausiai patikusią vietą - Hang Mua, tai kalnas nuo kurio atsiveria nuostabi panorama. Įėjimo bilietai kainuoja 200 000 dongų (apie 7.87 Eur) ir 5 000 dongų (apie 0.20 Eur) parkingas. Deja, vienas, du ir panoramos taip lengvai nepamatysime. Kalnas, į kurį reikės užkopti, neatrodo lengvai įveikiamas ir reikės paprakaituoti. Viso labo tik 500 laiptelių iki viršūnės. Bet kiekvienas laiptelis yra vertas artėjančio vaizdo nuo kalno viršūnės. Post'o pradžioje dalinausi įspūdžiais iš pasiplaukiojimo valtele Ngo Dong upe, o dabar matome vaizdą iš viršaus. Sakyčiau, kad pastarasis vaizdas iš viršaus yra vertesnis dėmesio.
 |
| Vaizdai nuo kalno viršūnės @Vietnamas |
 |
| Vaizdai nuo kalno viršūnės į Ngo Dong upę @Vietnamas |
 |
| Vaizdai nuo kalno viršūnės @Vietnamas |
Kalno viršūnė pasipuošusi drakono skulptūra, kuris yra vienas iš Vietnamo simbolių. Be žinomų, drakono ir vėžlio, Vietnamo simboliais dar yra laikomi vienaragis ir feniksas.
 |
| Drakonas @Vietnamas |
Kelionė ant motorolerio dar nesibaigė, tad iki kitų nuotykių sekantį sekmadienį ir nepamirškite sekti mūsų Facebook paskyroje @Mylifebaggage
Saulėto sekmadienio!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą