Nesitiki, kad prasidėjo antras vasaros mėnuo Lietuvoje. Nors tikriausiai reikėtų patikslinimo, kad tik kalendorinė vasara. Palikome žmones apsigaubusius žieminiais drabužiais ir atrodo, kad taip turėtų būti ir dabar. Bet kaip matome, laikas skrieja nepastebimai ir keičiasi metų laikai. Gaila, kad tik jie.
***
Mūsų viešnagė Vietname irgi eina link pabaigos. Kaip buvau minėjusi, Hanoi yra kelionės po Vietnamą pradžios arba pabaigos taškas. Prieš grįžtant į Vietnamo sostinę dar aplankome Halong miestą, kuris sulaukia didelio turistų dėmesio dėl Halong įlankoje išsikišusių uolų iš vandens, kuriomis galima pasigrožėti turo metu. O mums - atsisveikinimo vieta su žavesį keliančiu Vietnamu. Bet neužbėkime įvykiams už akių.
Halong miestas @Vietnamas |
Praeitą sekmadienį dalinausi įspūdžiais iš Ninh Binh (apie Ninh Binh galite paskaityti čia), iš kurio ir važiuojame iki Halong miesto. Tai viso labo tik 170 kilometrų. Ar žinote, kas mane labiausiai stebina važiuojant per miestus, kaimelius? Ogi vestuvinių ir proginių suknelių parduotuvių gausa. Nors atrodo ir mažas kaimelis, bet yra įsikūrusi mažiausiai viena tokia parduotuvė.
Pirmoji išvyka, pasiekus Halong miestą, yra į Cat Ba salą, kuri yra didžiausia sala įlankoje ir maždaug pusė jos ploto priklauso nacionaliniam parkui. Saloje gyvena apie 13 000 gyventojų ir daugiau nei 4 000 gyventojų gyvena prie kranto plūduriuojančiuose žvejybos kaimeliuose.
Žvejybos kaimeliai @Vietnamas |
Salą galima pasiekti keltu, kuris motoroleriui ir dviem žmonėms į vieną pusę kainuoja 180 000 dongų (apie 6.94 Eur). Kelionė trunka apie vieną valandą, kuri ganėtinai prailgo ir apkarto. Kiek teko keliauti po Vietnamą, tai Halong buvo pirmoji vieta, kurioje vietiniai žmonės pasirodė iš nemalonios pusės. Vienas tinkamas žodis apibūdinti - laukiniai! Tarkim, kai iš Klaipėdos keliesi į Smiltynę, kelte gali likti mašinoje/autobuse arba gali pasivaikščioti po denį. O čia visi žmonės privalo išlipti iš transporto priemonių, tad norint užsiimti denyje vietą ant suoliuko vyksta žūtbūtinė kova. Kitaip to pavadinti negaliu. Stumdosi, grūdasi, o ir gavęs vietą ant suoliuko sėdėsi kaip "šprotai skardinėje". Negana to, visi nori tave pakalbinti, nusifotografuoti kartu ir pan. ir neatrodo, kad visų labai draugiški kėslai mūsų atžvilgiu. Sakote dėmesio negali būti per daug. Gali ir tai buvo pirmas kartas, kai dėmesys buvo per didelis, ir jis vargino.
Tad išsivadavę iš kelto gniaužtų su vėjeliu lekiame iki Cannon Fort. Įėjimo kaina - 40 000 dongų (apie 1.54 Eur). Fortas pagal paskirtį buvo naudojamas II Pasaulinio, Indokinijos ir Vietnamo karų metu. Šiandiena fortas yra laisvai prieinamas turistams ir yra ta vieta, kurioje galima pasigrožėti atsiveriančios įlankos panorama. Nors yra ir šiurpą keliančių vietų, tarkim ėjimas pro apytamsį ir drėgną požeminį tunelį.
Cannon Fort @Vietnamas |
Kaip gerai, kai keliauji su motoroleriu ir esi pats sau šeimininkas. Pamatai gražią vietovę, sustoji, pasigroži, nufotografuoji ir važiuoji toliau. Bet ne visada graži vietovė būna svetinga prašalaičiams. O gal teisingas posakis yra, kad nereikia mesti kelio dėl takelio. Kaip kitaip surasti neatrastas vietas nekaišiojant nosies visur? Mes ir pabandėme Cat Ba saloje įkišti nosis į nežinomą teritoriją ir galima tik pasidžiaugti dabar, kad nespėjome nulipti nuo motorolerio. Iš kažkur išlindo piktas šuo nuo kurio teko bėgti norint išvengti kontakto. Paskui buvo daug juoko!
Ir paskutinė aplankyta vieta Cat Ba saloje - 3-jų aukštų ligoninė įrengta urve, kuri buvo naudojama karo metu ir galėjo vienu metu priimti apie 150 karininkų. Vieta pakankamai tamsi, tad įamžinti įspūdžiai liko tik galvoje. O gaila, nes tai buvo verčiausia dėmesio vieta šiandieninės išvykos metu. Įėjimo kaina - 40 000 (apie 1.54 Eur). Ir dar gavome gidą. Be gido pagalbos nelabai ką ir suprastum, kas ir kaip vyko karo metu ligoninėje.
Su nerimu važiuojame link kelto ir tikimės, kad kelionė atgal bus ramesnė. Keltas kaip ir ryte vėluoja, paskui kol suleidžia transporto priemones, žmones - visa tai užima nemažai laiko. Mes gi niekur neskubame, vietiniai lyg ir neskuba. Bet kai keltas prisipildo ir vienas iš autobusų yra neįleidžiamas į vidų, tai laukiniai iš to autobuso pašėlsta. Tiek vyrai, tiek moterys pradeda šaukti, plūstis ant perkėlos darbuotojų, kad jų autobusas nebetelpa į keltą. Ir jiems reikės palaukti tik kokią 20 minučių iki sekančio kelto, o įspūdis susidaro toks lyg, tai būtų paskutinis keltas šiandien. Ir net keltui pradėjus tolti nuo kranto, autobusas vis dėlto savavališkai bandė įvažiuoti į išplaukiantį keltą. Deja, bet nepavyko, o krante likę žmonės tik dar labiau įsiaudrino. Susirandame vietelę viršutiniame denyje ir galėsime praplaukiant pasižvalgyti po uolas. Šiandiena labai graži diena (oro atžvilgiu)!
Halong Bay @Vietnamas |
Cat Ba sala laikoma ne tik didžiausia įlankoje, bet ir gražiausia sala. Kaip sakoma, dėl skonio nepasiginčysi. Gal tiesiog mums per pusdienį nepavyko aptikti gražiausių salos vietų.
Cat Ba sala @Vietnamas |
Ne šiaip sau parašiau, kad išvykos dieną į Cat Ba salą buvo graži diena. Tai tikriausiai buvo vienintelė graži diena per visą viešnagę Halong. Sakote nėra blogo oro yra tik netinkami drabužiai. Šį kartą drabužiai tikrai nebūtų išgelbėję išvykos po Halong įlanką. Tik saulė danguje galėjo atskleisti kyšančių uolų grožį. Už pusdienio turą po įlanką sumokėjome po 20 USD (apie 17.50 Eur). Jei pageidaujate maitinimo, tai reikės pridėti dar 6 USD (apie 5.25 Eur) už žmogų. Dėl lietingo oro turas prasidėjo vėliau, užtat baigėsi laiku.
Laivai pasiruošę turui po Halong Bay @Vietnamas |
Pirmasis sustojimas - Thien Cung Cave, kuris yra apibūdinamas kaip gražiausias urvas įlankoje. Urvas tikrai įspūdingas, kurį galima iš visų pusių apžiūrėti per kelis aukštus. Žinoma, prie efektingo įvaizdžio prisideda ir įrengtas apšvietimas. Tik vienas dalykas trukdo atsiskleisti urvo grožiui - susigrūdusi žmonių masė viduje.
Thien Cung Cave @Vietnamas |
Thien Cung Cave @Vietnamas |
Turo metu, tai buvo vienintelis išlipimas į sausumą. Toliau plaukiojant po įlanką apžiūrinėjome salas iš laivo. Prisipažinsiu, kad neįamžinau visų salų apie kurias buvo pasakojama. Viena priežastis buvo dėl susigrūdusių žmonių norinčių pamatyti salas, kita - apžiūrimos salos nevertos dėmesio ar neįžvelgiau salos panašumo, tarkim, į šunį. Tačiau viena sala tikrai įsiminė dėl savo pavadinimo - Fighting Cock, kuris yra laikomas Halong įlankos simboliu.
Halong Bay sala @Vietnamas |
Fighting Cock @Vietnamas |
Gaila, bet turu likome nusivylę, bet norėčiau kaltę suversti tik blogam orui, kuris manau yra didžiausias kaltininkas neleidęs atsiskleisti įlankai visu grožiu.
Kitą rytą išvažiuojame į Vietnamo sostinę - Hanoi, kurią nuo Halong skiria 150 kilometrų. Pirmoji vieta į kurią užsukame yra pusryčių kavinukė. Ji dirba visą dieną, bet mes ten tik pusryčiaudavome. Kavinė netoli viešbučio ir ji labai populiari turistų tarpe. Kavinėje dažniausiai pilna žmonių ir net susidaro eilė prie užsakymų langelio. Sunku įsivaizduoti, kiek bagečių yra parduodama per vieną dieną! Vienos bagetės kaina svyruoja nuo 15 000 iki 25 000 dongų (apie 0.60 - 0.96 Eur), o bugečiams draugiją palaiko citrinų sultys arba šalta vietnamietiška kava. Negaliu susilaikyti nuo pagyrų Vietname, bet ir kava yra labai skani. Šalta kava kainuoja 20 000 dongų (apie 0.80 Eur). Norisi slėptis prisiminus, kiek kainuoja kavos puodelis Lietuvoje.
Pusryčiai Vietname @Vietnamas |
Pabaigai noriu pasidalinti viena istorija iš knygos, kuri manau yra labai gyvenimiška, tik ne visada susimastome apie tai. Vieną dieną Robertui kilo klausimas, kodėl žmona, ruošdama kalakutą Padėkos dienai, visada nupjauna jo galą ir tik tada kiša į orkaitę. Ji nurėždavo užpakalinę kalakuto dalį, - jam tai atrodė keista. "Jis gaminamas kaip tik šitaip"' - atsakė žmona. - "Gerai, bet kodėl?" Robertas jautėsi suintriguotas, norėjo sužinoti daugiau. "Taip jau yra. Beje, mano mama kalakutą visada ruošė šitaip." Bet vyras neatstojo, todėl galiausiai ji nusprendė paskambinti motinai ir paėmė telefoną. "Mama, prisimeni, kai ruoši kalakutą Padėkos dienai, kodėl nupjauni jam užpakalį?" Mama nedvejodama atsakė: "Toks receptas." Dukra vis tiek prašė paaiškinti, bet norimo atsakymo neišgirdo. Jos motina ėmė gintis: "Tiesiog taip daroma, mane šitaip išmokė mano pačios mama." Tuomet dukra paskambino senelei ir uždavė jai tą patį klausimą: kodėl prieš kepant tą nelemtą kalakutą reikia jam nupjauti užpakalinę dalį? "Aš visada taip dariau", - atsakė senelė. "O kodėl?" - "Po galais! Mano orkaitė buvo per maža, visas kalakutas netilpo!"
Saulėto sekmadienio!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą