Šiandien mūsų laukia tikrų tikriausias fizinių jėgų išbandymas. Kopsime į kalną apie 4 km tamsoje, kad pasiektume jo viršūnę, nes ... Pradėkime apie viską nuo pradžių.
***
Praeitą sekmadienį baigiau ties žadintuvo nuskambėjimu 03.00. Prabudus galvoje pradeda suktis mintys, ar tikrai keliauti su visais ir kopti į kalną. Tiesiog pradėjau abejoti savo jėgomis. Iki kelionės organizavimo pradžios, į šį reikalą žiūrėjau labai optimistiškai, o Saulius kaip tik pesimistiškai ar labiau realistiškai. Tokiais atvejais, kai pradedu abejoti savo jėgomis, visada pagalvoju, kad dabar gali būti vienintelė galimybė gyvenime tai padaryti ir reikia daryti dabar, o ne paskui griaužti nagus. Turiu mėgstamą posakį: kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Nors surizikavau, bet vyrai išgėrė šampaną.
 |
| Ant Batur'o ugnikalnio viršūnės @Bali |
Ilgai nelaukę lipame iš lovų ir rengiamės šiltais drabužiais. Pirmą ir tikiuosi, kad paskutinį kartą panaudojame šiltus drabužius iš Lietuvos. Pasirodo, kad Balyje galima ne tik perkaisti saulėje, bet ir sušalti kalnuose. 03.30 turėtų pasirodyti žmogelis, kuris mus palydės iki starto pradžios. Pusryčiaujame viešbučio terasoje visiškoje tyloje ir tamsoje. Ši akimirka atrodo tokia lengvai pažeidžiama, lyg rankos perbraukimas per voratinklį, ir tik mūsų šnekos drumsčia tvyrančią rytinę ramybę. Žmogelis atvažiuoja net 10 minučių anksčiau ir pajudame link kalno sekdami vedlį. Jei prie viešbučio mėgavomės ramybe, tai privažiavę susitikimo vietą prie kalno papuolame į tikrą šurmulį. Susipažįstame su gidu, kuris aprūpina mūsų grupę žibintuvėliais ir judame toliau pėsčiomis link kalno. Mūsų grupę sudaro du vyrai, dvi merginos ir gidas.
 |
| Žygio dalyviai ant Batur'o ugnikalnio @Bali |
Kaip jau minėjau, kopsime į kalną apie 4 km visiškoje tamsoje pasišviesdami takelį tik žibintuvėliais. Tik pradėjus kopti mane pavedė sportiniai bateliai ir nutrynė užkulnį, tad kopimo metu diskomfortas garantuotas. 1.5 km atkarpą įveikiame atsipūtę ir toje palaimingoje akimirkoje, kai džiaugiamės savimi, gidas praneša, kad dabar prasidės ''linksmoji'' kopimo dalis. O tai reiškia, kad turėsime mažiau sustojimų atsikvėpimui, takas bus siauresnis ir susidarys iš žemių, uolų, akmenų ir kopsime stačiau. Įveikti metrai pradėjo didėjo labai pamažu.
Vieno iš atokvėpio metu, pradėjome žvalgytis aplink ir pamatome miestelio panoramą bei daug šviesų sklindančių iš žibintuvėlių ant kalno. Palyginti šviesų gausumą galima su Lapkričio 1- ją, Lietuvoje. Nedaug liko kopti iki pirmojo sustojimo punkto. Tiek pasakoju apie kopimą, o pagrindinio žygio tikslo likau ir nepristačiusi. Taigi, kopiame į Batur'o ugnikalnį 1 717 m aukštį norėdami pamatyti saulės patekėjimą. Ar esate kada nors stebėję saulės patekėjimą? Man buvo pirmas kartas. Turistai pradėję kopti vėliau pasilieka pirmajame sustojimo punkte stebėti saulės patekėjimo. Mes buvome nusiteikę žygiuoti iki galo!
Kylant vis aukštyn šiltesnius drabužius pradėjome traukti iš kuprinių, nes pakilo vėjas ir vienu metu kaip, ir lašnoti pradėjo. Kopimo metu labiausiai bijojome lietaus, nes jam nebuvome pasiruošę. Šlapi pasiekę kalno viršūnę būtume tik sušalę ir laiką leidę būdelėje. Kadangi miniu kalno viršūnę, tai ilgiau nebetempiu gumos ir pristatau, kad kalno viršūnę pasiekėme apie 05.30 (pradėjome kopti apie 04.00). Gidas sako, kad buvome labai greiti kopdami, nors mums taip neatrodo. Dabar turime laisvo laiko iki 06.20, kai pradės saulė kilti. Norinčių pamatyti saulėtekį susirinko labai daug. Mes šiek tiek nusileidome į apačią, kad visiems nesusigrūsti vienoje vietoje. Gidas patiesė kilimėlius prie būdelės atsisėsti ir beliko tik laukti. Saulėtekį stebėjome 1 693 m aukštyje .
 |
| Saulėtekis ant Batur'o ugnikalnio @Bali |
Pradėjus švisti pamatėme mus supančią aplinką - miestelį, kalnus, skardžius, ežerą. Tada apsižvalgai ir pamatai kaip aukštai tarp debesų esi. Gaila, bet buvo labai debesuotas dangus, todėl saulėtekio likome nepamatę. Tačiau supantys vaizdai beveik viską atpirko.
 |
| Saulėtekis ant Batur'o ugnikalnio @Bali |
 |
| Saulėtekis ant Batur'o ugnikalnio @Bali |
 |
| Atsiveriantys vaizdai nuo Batur'o ugnikalnio @Bali |
Liko viena neįveikta užduotis - nusileisti į apačią. Aš geriau kopiu į viršų nei leidžiuosi į apačią. Leidimosi nuo kalno metu kilo juokelis, kad dėl mano lengvumo manęs neprispaudžia prie žemės, todėl vis praslystu. Bet vyro ranka visada šalia. Kitas niuansas, leidžiantis žemyn pasimatė takas visu gražumu, kuriuo kopėme tamsoje. Tai ir pasitikėjimo neprideda. Taigi, įveikėme kalną, suvaikščiojom apie 10 km ir esame laimingi bei patenkinti. Diena dar tik prasideda!
Ši kelionė buvo brangiausias malonumas per visą laikotarpį Balio saloje. Kopimas į kalną vienam žmogui atsiėjo 250 000 rupijų (apie 17.50 Eur).
Gidai ne tik palydi iki kalno viršūnės, ištiesia pagalbos ranką, bet ir kokie fotografai yra. Rimtai, rimtai. Stebėjome netoli mūsų vykusią fotosesiją. Gidas tik duodavo nurodymus, kur atsistoti, kaip stovėti, į ką žiūrėti ir pan. Ir taip iš visų pusių. Mes ir pasimokėme fotografavimo gudrybių.
Leidžiantis nuo kalno gidas atskleidė, kad paskutinį kartą Batur'o ugnikalnis buvo išsiveržęs 2000 metais.
Gidai ne tik palydi iki kalno viršūnės, ištiesia pagalbos ranką, bet ir kokie fotografai yra. Rimtai, rimtai. Stebėjome netoli mūsų vykusią fotosesiją. Gidas tik duodavo nurodymus, kur atsistoti, kaip stovėti, į ką žiūrėti ir pan. Ir taip iš visų pusių. Mes ir pasimokėme fotografavimo gudrybių.
 |
| Takas vedantis žemyn @Bali |
 |
| Nuo klasiokių nepasislėpsi ir 1 717m aukštyje @Bali |
 |
| Kaimas paskendęs lavoje @Bali |
 |
| Čili pipirų plantacija @Bali |
 |
| Vietinių kasdienybė @Bali |
Šiandien turėsime įveikti apie 60 km iki paskutinio, bet ne prasčiausio, kelionės taško. Sakyčiau gana romantiška veikla užsiimsime rytoj anksti ryte. Pasirodo daug gražių dalykų galima pamatyti rytmety. Pakeliui į Loviną, pravažiuojame antrą pagal dydį miestą bei buvusią Balio salos sostinę - Singaraja. Vienbalsiai su Sauliumi pasidalijame mintimis apie miestą, kad jame vyrauja indiška dvasia. Tik įvažiavus į Loviną, prie pirmosios sankryžos, vietinis pasiūlo plaukti į jūrą stebėti delfinų ir snorkeling'ą. Gaila, bet ne su delfinais. Sutariame 05.40 susitikti paplūdimy, prie laivelio. Štai ir atskleidžiau romantišką veiklą Lovinoje. Pramogos kaina 100 000 rupijų vienam žmogui (apie 7 Eur). Rezervuotame viešbutyje irgi siūlo plaukti stebėti delfinų. Kokia nuožmi kova vyksta tarp paslaugų tiekėjų! Viešbutis pasiūlė pramogą už 80 000 rupijų vienam žmogui (apie 5.60 Eur). Mes nusprendėme leisti uždirbti visiems, todėl vieniems mokėjome už viešbutį, o kitiems už plaukimą į jūrą stebėti delfinų.
 |
| Saulėlydis Lovinoje @Bali |
Apie 06.00 paliekame krantą. Laiveliu plaukiame keturiese ir kapitonas. Buvome girdėję, kad atplaukia daug laivelių stebėti delfinų ir kas nors pamatęs delfiną šaukia bei rodo kryptį į kurią pusę plaukti. Mūsų išvykos metu sukinėjosi vos keli laiveliai jūroje, o delfinų vis nebuvo matyt. Pradėjo mintys kirbėti, kad laivo kapitonas tik neprarastų vilties anksčiau laiko ieškodamas delfinų ir negrįžtume į krantą nieko nepešę. Saulėtekį stebime jūroje laukiant pasirodančių delfinų. Jei ne ant Batur'o ugnikalnio, tai jūroje pasitinkame saulę. Saulius buvo pirmasis iš kompanijos pamatęs delfinus ir laivelis pradėjo plaukti į tą pusę. Kuo toliau plaukėme, o delfinų vis buvo nematyt. Tik Saulius tolumoje juos matė, o aš su nekantrumu laukiau kada priartėsime. Sukūrėme planą, kad Saulius ir mokės už išvyką, nes bus vienintelis pamatęs delfinus. Gal kokioje 5 ar 6 klasėje pradėjau labai žavėtis delfinais. Vieno gimtadienio proga darželio laikų draugė padovanojo didelį plakatą su delfino atvaizdu, kuris papuošė mano kambario sieną.
 |
| Saulėtekis Lovinoje @Bali |
Plaukiant į krantą laivo kapitonas pasakė, kad mums labai pasisekė, nes buvo vos keli laiveliai, kurie neužstojo vaizdo ir labai daug delfinų. Nežinau, kaip būna kitais kartais, bet manau, kad tikrai daug delfinų pamatėme. Reikėjo tik spėti aikčioti iš susižavėjimo žvalgantis į visas puses. Iš pradžių bandžiau įamžinti akimirkas, kai delfinai išnyra iš jūros. Kas buvo gana sudėtinga. Todėl nusprendžiau tiesiog mėgautis reginiu.
 |
| Delfinų stebėjimas jūroje @Bali |
 |
| Delfinų stebėjimas jūroje @Bali |
Likau stipriai sujaudinta šios pramogos. Mano nuomone, tai puikus žygio uždarymas. O dabar laukia kelionė į Canggu. Vienas pastebėjimas iš mano pusės ir nelabai į temą. Iš perskaitytų straipsnių yra susiformavusi nuomonė, kad aplankytuose vietose, Amed, Kintamani ar Lovinoje, yra pigiau. Mano pastebėjimas yra maitinimo įstaigų atžvilgiu. Gali būti, kad nežinojome vietų, kuriuose reikia apsilankyti. Bet mūsų atveju, mokėjome normalią kainą už maistą, o laukdavome katės maiše. Tuo tarpu Canggu už tą sumą ar net mažesnę, pavalgai labai skaniai ir esi patenkintas. Todėl grįžę į Canggu norėjome labai palepinti save. Tikriausiai jau žinote, kokiame restorane apsilankėme. Taip, meksikiečiuose!
 |
| Lovina paplūdimys @Bali |
Pakeliui namo draugams aprodėme Ulun Danu Beratan šventyklą (apie šventyklas galite paskaityti čia) bei mano mėgstamiausią krioklį - Gitgit. Judame finišo tiesiąją į namus.
 |
| Gitgit krioklys @Bali |
Žygio metu įveiktus 300 km vadinu atsisveikinimu su Balio sala.
 |
| Vartai @Bali |
Saulėto sekmadienio!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą