Kur esu? Esu taip pat šiltai įsitaisiusi kaip ir jūs, tik vienas
skirtumas, kad mane šildo saulė, o jus kas? Sėdžiu prie baseino, apsitempusi
maudymosi kostiumėlį ir su šypsena rašau jums.
***
Ši
išvyka yra kitokia nei visos buvusios iki šiol, tai ne dviejų savaičių
atostogos ir mes tai vadiname "gyvenimo kelione". Šiandiena yra
antradienis ar penktadienis, spalis ar sausis, tai visai nesvarbu. Balyje
esame tris su puse mėnesio ir kyla tik vienas klausimas, kur laikas taip skuba?
Pasitaiko akimirkų, kai pagalvoju ar tikrai mes tą padarėme, ar tai sapnas iš
kurio nenoriu pabusti. Tokios mintys dažniausiai užsimezga, kai
važiuoju su motoroleriu, o vėjas žaidžia plaukuose ir saulė bučiuoja veidą.
 |
| Darbo ypatumai @Canggu, Bali |
Kaip
atsidūriau Balyje? Po darbo, sporto salės ir maisto prekių parduotuvės miesto
gatvėmis riedu namo. Kieme dažniausiai mane pasitinka vyras su keturkoju
draugu. Vyras rūkydamas cigaretę pasiteirauja kaip praėjo mano diena ir aš
ilgai nelaukusi paberiu dienos įspūdžius. Tik atgal klausimo neuždaviau, kurio
jis labai tikėjosi ir laukė. To pasekoje gaunu antrą klausimą, ar tu manęs
nepaklausi ką veikiau, kol tavęs nebuvo? Taip prasidėjo pasakojimas kaip jis
internete skaitęs apie savanoriavimą Afrikoje, bet ten prisibijotų
važiuoti, tai pradėjo ieškoti kitų vietų ir taip atsidūrė Balyje. Idėja buvo
graži, bet tuo metu galvoje pradėjo suktis mintys kaip reikės palikti tik
įrengtus namus, mėgiamą darbą ir šuniuką.
Mūsų šeimoje kalbų apie keliavimą yra būta ne kartą, bet aš vis
rasdavau argumentų vyrui nuraminti. Manau, kad širdies gilumoje abu galvojome,
jog kalbos apie Balį, taip ir liks kalbomis. Bet šį kartą aš pritrūkau
argumentų arba pati supratau, kad nebenoriu jų ieškoti ir pradėjau nejučia
svajoti apie Balį. Būti tokioje vietoje, kur visada šilta ir šviečia saulė, tai
mano laimės receptas. Nemėgstu šiltų drabužių, šalto lietaus bei stipraus vėjo,
stingdančio šalčio, niūrios pilkumos. Pasakykite man, kodėl turėčiau atsisakyti
pasiūlymo, bent vieną žiemą praleisti kitaip? Tokie pasiūlymai kasdien
nesimėto. Taip bilietai į vieną pusę ir atsidūrė mūsų rankose. Žinote su
kuo buvo sunkiausia išsiskirti išvažiuojant? Kad reikės palikti namus
susitaikiau per laiką. Direktorius mano sprendimą palaikė ir nuoširdus ačiū jam
už viską. Ir dabar rašant spaudžia širdį, kad reikėjo išsiskirti su šuniuku.
Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad mažas plaukų kamuoliukas gali taip stipriai
užvaldyti mano jausmus, nors miegamojo lovoje vietos jam nepavyko užkariauti.
2016 metų rugsėjo 30 d. Klaipėdos traukinių stotis, tėvai,
draugai. Su gražia palyda buvome išlydėti į gyvenimo nuotykį. Širdy
neramu, kyla daug klausimų į kuriuos atsakymų nėra, bet tuo pačiu puse lūpos ir
šypsausi, kad vis dėlto aš pasiryžau tai padaryti. Ne tik, kad pasiryžau
padaryti, bet ir, kad yra tokia galimybė gyvenime ir būtų gaila ja
nepasinaudoti. Kai pradėjau su aplinkiniais kalbėti apie mūsų idėją,
nesitikėjau, kad sulauksiu tiek daug palaikymo ir gražių žodžių. Dar buvau
labiau nustebusi, kiek daug žmonių yra svajojančių apie tokią galimybę
gyvenime. Ačiū už įpūstą drąsą.
Ačiū visiems, kurie palaikote ir domitės kaip mums sekasi bei už jūsų praleistą laiką skaitant
mano post'us.
Saulėto sekmadienio!
 |
| Amaretto |
 |
|
Startas @Klaipėdos geležinkelio stotis
|
 |
|
Prieš skrydį @Vilniaus oro uostas |
 |
| Vilnius- Balis |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą