My life baggage: Kada? Kur? Kaip?

     Pirmųjų kelionių įspūdžiai, prisiminimai nuo mokyklos laikų ir blog'o My life baggage atsiradimas.

                                                                    ***

     Ar prisimenate, ką mokytoja klausdavo vaikų po vasaros atostogų? Taip, taip, tai tie patys klausimai: ką veikėte, kur buvote, ką pamatėte? Mano atveju, dažniausiai klasėje skambėdavo tokie pasakojimai kaip buvau pas senelius kaime ar tiesiog su draugais kieme žaisdavau ir visi laukdavo, kol ateis mano eilė pasisakyti. Aš ir buvau "bordiūro" vaikas, kuris laiką leisdavo daugiabučių namų kiemuose, bet tuo pačiu turėjau galimybę ir šiek tiek pakeliauti, jeigu tai galima pavadinti keliavimu. Tėtis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, tai vasaros atostogų metu pasiimdavo mane kartu kaip šturmaną. Mūsų kelionių metu turėjome susitarimą, kai yra kertama naujos valstybės siena, man iš tėčio priklauso ledas. Kiek nedaug reikėjo, kad jausčiausi laiminga. Paskutinė mūsų kelionė įvyko tą vasarą, kai man suėjo šešiolika metų. Tą vasarą lankėmės Ispanijos mieste Barselonoje, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio šiam nuostabiam miestui ir pažadėjau sau, kad vieną dieną aš sugrįšiu.

           Paplūdimys @Barselona

Barselona

     

     Mano pirmoji savarankiška kelionė buvo į Nyderlandus su autobusu pas krikšto mamą. Tada man buvo viso labo tik trylika metų. Krikšto mamos sūnūs dabar yra panašaus amžiaus, tai jie vieni nesiryžtų tokiai avantiūrai. Tuo metu, Lenkijoje įvykdavo daug autoavarijų su autobusais, tad teko išklausyti giminaičių atkalbinėjimus. Bet žemaitiškas užsispyrimas ir didelis noras - nugalėjo. Šiuo gyvenimo laikotarpiu jaučiu, kad kartais pritrūksta to užsispyrimo, drąsos bei didelio noro. Žmonių valdymo sistema kaip piktžolė yra įleidusi savo šaknis ir į mane.

     Grįžtant į studijų laikus, pirmos paskaitos metu katedros vedėja uždavė visiems klausimą, kodėl pasirinkote rekreacijos ir turizmo studijų programą? Per auditoriją nuskambėjo choriškas atsakymas: patinka keliauti. Vedėja nusijuokė išgirdusi mūsų atsakymą ir pasakė, kad mes atliksime juodžiausią darbą, t.y. organizuosime keliones, poilsį, atostogas, šventes ir t.t., kad klientai galėtų mėgautis mūsų sukurtais produktais/paslaugomis. Gyvenimo klišė, tačiau šiandiena esu keliautojas, kuris kitu žvilgsniu mato turistinius produktus/paslaugas.

     Apžvelgiant aprašytas keliones, galima daryti išvadą, kad visos mano kelionės vyko naudojantis sausumos transportu. Pirma kelionė lėktuvu įvyko su būsimu vyru, kai man buvo + 20. Kelionė buvo į daugumos išsvajotąjį Londoną aplankyti giminių ir padaryti shopping'ą. Viskas šiame mieste turi savo žavesio, tai ir eismas kaire kelio puse, raudoni dviaukščiai autobusai, Pikadilio aikštė bei pirmą kartą paragauta Starbucks kava.

     Kodėl pradėjau rašyti? Gimtadienio proga gavau dovanų čekį nugaros ir pečių masažui. Ir kas nemėgsta tokiais malonumais palepinti savo kūno ypač, kai įtemptas gyvenimo tempas įsuka mus į savo "karuselę". Masažistas pirmojo seanso metu labai daug informacijos pateikė apie mane iš ajurvedinės pusės. Taip mane dar labiau sužavėdamas, kitaip sakant nauda ne tik kūnui, bet ir gavau peno sielai. Jis pasakė, kad šiluma pažadins manyje kūrybiškumą. Kūrybiškumui sužadinti panirau į Pinterest programėlę. Nežinau kaip jums, bet mane ji veda iš proto. Nuo siūlomų idėjų gausos, man darosi sunku užmigti, nes "žiurkėnas galvoje" pradeda generuoti mintis, kaip ir kokias idėjas galėčiau paversti realybe. Tik šiuo metu esu toli nuo namų ir negaliu įgyvendinti gražių nusižiūrėtų idėjų, belieka save atiduoti rašymui. Gi rašymas yra kūrybiškas darbas ir kas drįs su tuo nesutikti?

Warung Citta Ovest @Ubud

     Sekantį kartą, apie tai kaip ir kur gyvenimas mane nubloškė...